2010-11-18

Per televiziją šalies sveikatos apsaugos viceministrė J.Kumpienė paskelbė apskaičiavusi, kad jaunuolis turi būti baigęs bakalauro ir magistro studijas būdamas iki 25-erių metų amžiaus, ir dėl šios priežasties studentai, sulaukę 25-erių metų ir studijuojantys nuolatinėse studijose, jau privalo mokėti privalomojo sveikatos draudimo mokestį (PSD).

Daugumai jaunuolių studijos Lietuvoje ir taip yra mokamos, nors, mano manymu, pagal esamus studijų įkainius kokybė nėra pati aukščiausia. Daugelis mieliau renkasi studijas kitose šalyse, t.y. atsiranda galimybė, kad išvažiavę, į savo šalį daugiau nebesugrįš.

Kas galėtų atsakyti, kodėl Lietuvoje daroma viskas, kad jaunimas išlakstytų į kitas šalis, arba būtų neišsilavinęs. Apmokestinti vyresnio amžiaus studentą yra nesąžininga ir nedora. Gal žmogus keletą metų dirbo, kaupdamas lėšas studijoms - tai todėl jis vyresnis, nei tas studentas, kuris pradėjo studijas iškart po vidurinės mokyklos, nes jį remia tėvai.

Tvirtai esu įsitikinęs, kad studijuojančio žmogaus nereikia apkrauti papildomais mokesčiais. Jei valstybė negali padėti studentui studijuoti, tai nors tegu nežlugdo jo papildomais mokesčiais, juk dauguma studentų jau ir taip moka už mokslą. Valstybė gauna nemažai pajamų iš to, ką sumoka studentas už studijas. Jei studijuojančių mažės, tai ir šios įmokos mažės. Gerai besimokantys studentai už studijas nemoka, yra nors tokia galimybė išsaugoti jaunus, talentingus protus, kad jie neišvyktų į užsienį.

Naujo, PSD mokesčio studentams virš 25-erių metų sukūrimas, yra ne kas kita, kaip bandymas žlugdyti ir riboti aukštojo moksloprieinamumą ir pasiekiamumą šalies piliečiams, t.y. dirbtinai sudaroma kliūtis įgyti aukštąjį išsilavinimą, kuris yra dalis profesinio rengimo sistemos globaliuoju požiūriu, o taip pat kelti ar keisti kvalifikaciją, atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius. Pažeidžiamas kertinis demokratinis mokymosi visą gyvenimą principas. Tai trumparegiška ir net nusikalstama.

2010-09-09

Liberalų ir centro sąjungos frakcijos atstovas Valdemaras Valkiūnas ketina pristatyti Vaikų prievolės išlaikyti savo tėvus įstatymo koncepciją. Šio įstatymo pagrindinis akcentas - papildomas mokestis tėvams išlaikyti, kurį mokėtų visi dirbantys pilnamečiai gyventojai, turintys tėvus.

Taigi, vaikeli, sulaukei 18-os metų, susiradai darbą, būk malonus, mokėk 10 proc. nuo savo pajamų abiems savo tėvams išlaikyti, nepriklausomai nuo jų amžiaus ar socialinės padėties.

Įstatymas, priversiantis vaikus išlaikyti savo tėvus, neatitinka gyvenimo realybės: visiems žinoma, kad dažniausiai pilnametystės sulaukęs jaunuolis pradeda studijuoti ir nieko nelaukdamas ieško darbo, kaip tik norėdamas tėvams palengvinti užgriuvusią finansinę studento išlaikymo naštą.

 

Mano manymu, V.Valkiūno pasiūlymas viską reguliuoti, net santykius tarp tėvų ir vaikų, yra, švelniai tariant, labai neprotingas. Toks įstatymas yra absoliutus prievartinis valstybės kišimasis į žmonių asmeninį gyvenimą.

 

Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas numato (LR CK 3.205 str.) pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti savo tėvus, ir jei tėvai tikrai jaučiasi skriaudžiami savo vaikų, gali kreiptis į teismą. Tačiau įprastoje, neasocialioje šeimoje kiekvienas vaikas, ir be valstybės įsikišimo, žino, kad privalės pasirūpinti savo tėvais senatvėje, nes tėvai juo rūpinosi (išlaikė) iki pilnametystės ar dar ilgiau. Tikrai žinau, jei šeimoje vaikas buvo auklėjamas teigiamai ir teisingai, jis niekada neatsisakys padėti savo tėvams. Jei yra kitaip, reiškia vaikas buvo auklėjamas ne taip, ir dabar už blogai atliktas tėvų pareigas baudžia savi vaikai.

O jei tėvai išvis nesirūpino savo vaiku, ir vaikas buvo auginamas giminių ar kitų gerų žmonų, tai kodėl dabar valstybė šiuos pinigus turėtų iš vaikų išskaičiuoti ir atiduoti jų neauginusiems, t.y. to nenusipelniusiems žmonėms? Taigi, jauni žmonės, vaikai, dabar teismuose privalėtų įrodyti, kad numatytą dalį savo pajamų nori skirti jį išauginusiam žmogui.

Ir dar - įdomu, kaip siūloma naują mokestį administruoti? Kiek šis administravimas kainuos? Kas išskaičiuos, praves? Akivaizdu ir įprasta tik tai, kad didžiausią naudą vėl gautų bankai - tūkstančiai papildomų pavedimų kiekvieną mėnesį, mažiausiai po lituką už pavedimą neabejotinai papildytų bankininkų kišenes.

2010-09-05

Šiandien į savo nuolatinę stovėjimo vietą sugrįžo uostamiesčio simbolis burlaivis "Meridianas".

Malonu, kad šis burlaivis, jūrinės dvasios Klaipėdoje skleidėjas, vėl puošia miestą.

Šaunuoliai visi kurie organizavo, sunkiai dirbo, ar tik truputį prisidėjo prie „Meridiano" sutvarkymo ir sugrįžimo.

Lenkiu galvą ir linkiu Jiems stiprybės.

2010-07-01

2010 m. birželio 29 d. Seimo narys EvaldasJurkevičius įvairiose interneto svetainėse paskelbė pareiškimą pranešimą „Negaliu tylėti, kai esu akivaizdžiai šmeižiamas". „Neremiu ir neremsiu jokios šešėlinės veiklos. Apmaudu, jog užuot ieškoję efektyvių problemos sprendimo būdų, kai kurie politikai užsiima tokiais politiniais žaidimais", - teigė Seimo narys E.Jurkevičius.

Atsakydamas į šį teiginį, galiu pažymėti, kad, priešingai nei teigia, politiniais žaidimais užsiima pats Seimo narys, ir tai visiškai suprantama, nes artėja nauji rinkimai.

Pranešime teigiama, kad šešėlinė veikla neremiama, tačiau Seimo narys, aktyviai veikdamas, siekia pratęsti nelegalią prekybą dėvėtais drabužiais, užuot raginęs pardavėjus (verslininkus) legalizuoti šią prekybą, perkeliant į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2010-01-28 sprendimu Nr.T11-48 ,,Dėl turgavietės steigimo Derceklių k." įsteigtą turgavietę. Taigi, UAB „Tilžės turgus" turgavietės veikla juridiškai įteisinta, UAB ,,Tilžės turgus" šios veiklos valdymo teisę įsigijo nuomos aukcione (2009-11-30, protokolas Nr.2), yra sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis su Klaipėdos rajono savivaldybe (2009-12-31, Nr.AS-754).

Jei Seimo narys nesutinka su minėtu Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu, tai yra įstatymų nustatyta tvarka, pagal kurią visus sprendimus galima skųsti.

Kodėl Seimo narys nepataria žmonėms pasinaudoti šia teise, o siūlo įvairius sprendimus, tokius kaip sukurti ,,blusų turgų", vasaros prekybą, mugę ir pan., t.y. siekia apeiti galiojančią įstatymais nustatytą tvarką, nevykdyti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimo.

Kodėl Seimo narys nepataria žmonėms, norintiems prekiauti, tai daryti naujojoje turgavietėje? Reikalaujama imtis operatyvių veiksmų Dituvos prekybininkų problemoms išspręsti, tačiau iš tiesų nesiekiama kompromiso, o žaidžiama politinį žaidimą prieš visuomenę.

Seimo narys neremia valstybinių institucijų priimtų sprendimų ir sudarytų sutarčių - tai ką tada remia?

Tai gal remiami yra savininkai nekomercinės paskirties žemės sklypo, kuriame nelegaliai vyko prekybinė komercinė veikla?

Kyla keletas klausimų:Kiek mokesčių sumokėjo savininkai, kurių sklype vyko prekyba?

Kokiu pagrindu buvo vykdoma komercinė veikla sklype, kuriame galima tik auginti daržoves arba ganyti gyvulius?

Ar valstybės kontrolės institucijoms yra žinoma ši nelegali komercinė veikla, ir kodėl į tai nebuvo reaguojama?

LR žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 28-868; 2004, Nr. 34-620) 24str. 2 dalyje numatyta, kad savininkai naudoti žemę kitai paskirčiai, negu buvo nustatyta žemę įsigijant nuosavybėn, gali apskrities viršininkui priėmus sprendimą pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Vadovaujantis šiuo įstatymu žemės savininkai, norėdami žemę naudoti komercinei paskirčiai, t.y. nuomoti žemę prekybine veikla užsiimantiems gyventojams, steigti turgavietę ir vykdyti joje veiklą, turėjo kreiptis į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją ir pakeisti žemės sklypo paskirtį.

 

Prekybininkų dėvėtais rūbais iniciatyvinė grupė 2010-06-05 pateikė pašymą Klaipėdos rajono savivaldybės merui ir LR Seimo nariui P.Gražuliui, kuriame prašoma leisti prekiauti žemės ūkio paskirties žemėje, teigiama, kad ,,Jau dešimt metų mes - prekybininkai prekiaujame dėvėtais rūbais Derceklių kaime s.b. Dituva." (Kalba netaisyta).

 

Ar dešimt metų nėra pakankamas laikotarpis, per kurį būtų įmanoma legalizuoti veiklą įstatymų numatyta tvarka?

 

Dabar reikalaujama remtis protingumo kriterijais ir imtis skubių veiksmų problemoms išspręsti.

 

Ką iš tiesų gina Seimo narys?

 

Ar prekybininkus, kurie gali legaliai prekiauti veikiančioje turgavietėje ir sumažinti bedarbių gretas, o gal žemės ūkio paskirties sklypo, kuriame vyko veikla neturint jokių įstatymų numatytų valstybinių institucijų leidimų, savininko ambicijas ir interesus?

 

Prekyba dėvėtais rūbais žemės ūkio paskirties sklype vyko nelegaliai - kaip kitaip šią veiklą vadinti, jei ne šešėline?

 

Sprendimas šešėlinei veiklai legalizuoti yra tik vienas: įstatymų numatyta tvarka pakeisti sklypo paskirtį ir veiklą įteisinti. Tai galima padaryti be Seimo narių pagalbos.

 

Galima manyti, kad šiuo atveju Seimo narys kišasi į dviejų ūkinių subjektų ginčą. Ar tai tikrai Seimo nario kompetencija?

 

 

2010-06-23

 

"Dėl valdančiosios daugumos dviveidiškos politikos smulkaus verslo atžvilgiu"

 

LR Seimo narys Evaldas Jurkevičius kreipėsi į Klaipėdos rajono merą Vaclovą Dačkauską, siūlydamas suteikti galimybę ir toliau nelegaliai prekiauti naudotais drabužiais Priekulės seniūnijos Dituvos sodų prieigose užuot persikėlus į naują legalų turgų, įrengtą ir administruojamą UAB "Tilžės turgus".

 

Tokia premjero A.Kubiliaus partiečio pozicija kelia rimtų abejonių dėl visos valdančiosios koalicijos nuoširdumo, nuolat kalbant apie šešėlinio verslo sutramdymo būtinybę - būtent Seimo nario konservatoriaus E.Jurkevičiaus pozicija ir yra ne kas kita, kaip šešėlinio verslo protegavimas.

 

Jo siūlymas argumentuojamas tuo, kad prekeiviai dabar užimamoje 2 ha pievoje galį užimti tiek ploto, kiek jo negali suteikti naujasis turgus, apimantis tik 80 arų teritoriją, taip pat esą per dideli turgaus ploto nuomos mokesčiai. Seimo narys remia pievos savininko siekį įsteigti antrą turgavietę, prekeivių užimamą plotą įteisinant oficialiai, o iki to laiko leisti nelegaliai prekiaujantiems ir jokių mokesčių nemokantiems prekeiviams ignoruoti civilizuoto prekiavimo galimybę.

 

Siūlome: užuot steigus antrą prekyvietę operatyviai praplėsti, deramai įrengiant naująjį "Tilžės turgaus" legaliai valdomą plotą. Taip būtų užtikrintas turgaus savininkų bei prekeivių skaidrus mokesčių mokėjimas į valstybės iždą ne po 2-3 metų, o jau dabar, kai valstybei labiausiai trūksta lėšų.

 

 

2010-06-11

 

Perskaičius atsiliepimus apie įvairiai vertinamą metinį prezidentės Dalios Grybauskaitės pranešimą, supranti, kad ši kalba yra pasmerkta viešam svarstymui ir kritikai, ir tai suprantama Lietuvoje. Prezidentas yra renkamas tiesiogiai, todėl tiesioginis bendravimas su rinkėjais privalomas. Kiekvienas dalyvavęs rinkimuose nori išgirsti savo favorito kalbą. Ir kalba buvo išgirsta.

 

Pasak ekspertų, Prezidentė savo pranešimu kreipdamasi į „mažą žmogų", išryškino takoskyrą tarp savęs ir visuomenės. Įvairių sričių specialistai, visuomenė svarsto tai, ką pasakė Prezidentė. Kai kurie politologai, Seimo nariai kritikuoja Prezidentės kalbą, neva ji pasakė ir taip aiškias problemas, tačiau nenurodė kaip jas spręsti. Politikos ekspertai Prezidentės pranešime pasigedo tvirtesnio turinio, konkretumo bei užsienio politikos gairių ir tikslų.

 

Norisi pastebėti, kad Prezidentė nėra Seimo ar Vyriausybės narė, ir ne ji įstatymus siūlo, ji tik jiems pritaria arba ne. Taip, ji kritikavo kai kuriuos Vyriausybės ir Seimo sprendimus, bet tik kritikuotinus žvelgiant iš jos pozicijų. Ir tai darė kalbėdama diplomatine kalba, kaip Prezidentei ir dera. Ji per daug negyrė nei Seimo,nei Vyriausybės. Ir tai suprantama. Ten, kur prezidentai renkami parlamentuose, jie natūraliai tampa valdančios daugumos šalininkais, todėl yra labiau priklausomi nuo politinių klanų.

 

Esu įsitikinęs, kad Prezidentė tikrai neturi kalbėti, kaip koks kontrolierius, atlikęs metinę reviziją: ponai iš ministerijos X nepadarė to, jos vadovas ano, ponas Y prasikalto tuo, o ponai XY ir anuo.

 

Prezidentė viską pati žino, todėl mano, kad reikia daryt šitaip ir taip. Jei Prezidentė imtų kištis į kitų valdžios šakų sferas, tai jau būtų politiškai pavojinga demokratiniam šalies valdymui.

 

Prezidentą renka visi Lietuvos Respublikos piliečiai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, todėl ir Prezidento siekis tiesiogiai bendrauti su visuomene yra natūralus.Galbūt bus pasakyta: ji - populistė, nes kreipiasi į Tautą, kuri ją ir išrinko, primiršdama tautos išrinktuosius.

 

Bet kas būtų, jeigu ir Prezidentė elgtųsi taip, kaip elgiasi nemaža dalis seimūnų, kurie visai kadencijai pamiršta, kas juos išrinko, ko išrinko ir ką jie atstovauja?

 

Ar eiliniam Lietuvos piliečiui dar yra į ką dėti savo ateities viltis, kuo pasitikėti ir iš kur semtis stiprybės?

 

2010-02-17

 

Prieš keletą metų Lenkijos koncernas „ PKN Orlen" nusipirko buvusią „Mažeikių naftą". O praėjusią savaitę susitikęs su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite Rusijos premjeras V. Putinas pareiškė, kad Rusija svarsto galimybę pirkti gamyklą iš lenkų. „PKN Orlen" atstovas spaudai Dawidas Piekarzas neigia, kad Lenkijos koncernas derasi dėl perdirbimo gamyklos pardavimo.

 

Lietuvos ministras pirmininkas A. Kubilius klausia: „Ar protinga būtų taktika prašyti, kad jai būtų parduota „Klaipėdos nafta" ir tuo pačiu metu pardavinėti savo turimas akcijas?".

 

„Aš siūlau atsakyti į labai paprastą klausimą. Jeigu iki šiol „Mažeikių naftos" savininkai, kompanija „PKN Orlen", nori įsigyti „Klaipėdos naftą", o tuo pačiu metu sklinda gandai, kad Rusijos kompanijos jau ruošiasi nupirkti visą Lietuvoje turimą „PKN Orlen" turtą, tai ar protinga būtų „PKN Orlen" taktika prašyti, kad jai būtų parduota „Klaipėdos nafta" ir tuo pačiu metu pardavinėti savo turimas akcijas?" - svarstė A. Kubilius.

 

Atsakymas paprastas: labai protinga, nes parduodant naftos gamyklą Mažeikiuose kartu su „Klaipėdos nafta", gamyklos kaina išaugtų iki įspūdingų skaičių. Tikiu daugelis tautiečių tai supranta.

 

Ar protinga lenkams pripažinti, kad derisi dėl pardavimo? Aišku ne. Nes tada „Klaipėdos naftos" jiems tikrai neparduos, o dabar dar yra vilties.

 

 

2009-12-23

 

Akciją „Didysis Vilniaus išpardavimas" Vilniaus valdžia paskelbė, kad išparduos daug visuomeninio Vilniaus miesto turto. Kam bus panaudoti privatizavimo pinigai? Vilniaus meras Vilius Navickas sako: „Svarbiausia skolos, skolos ir dar kartą skolos".

 

Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, turėdamas skolų, sprendimų ieško kitur, o ne savo turtą išpardavinėdamas . Gal būt atidžiau pažvelgiama, ar tikrai visa, ką turi yra reikalinga. Apžvelgęs ir įvertinęs, parduodi nereikalingus daiktus. Tačiau jei sumanytum parduoti savo gyvenamą būstą, tikimybė, kad pasiliktum ten gyventi mažoka. Jei parduodi, vadinasi negali sau to leisti. Jei Vilniaus valdžia nesugeba išlaikyti savo pastato, ji turėtų keltis į dabartinę jos padėtį atitinkantį biurą. Visi žinome, kad skolininkas negyvena prabangiai. Noras išsiparduoti, nugyventi ūkį, bet gyventi prabangiai yra nesuprantamas. Pardavusi savivaldybės dangoraižį, valdžia privalo iš jo išsikraustyti, tik tokiu atveju visuomenei būtų suprantamas šis sandėris, jis įgautų skaidrumo.

 

Galima sutikti, dalis turto galėtų būti parduota. Kad ir nereikalingas nekilnojamas turtas, kurio nenaudojant jo vertė krenta, o renovacijai reikalingos didžiulės investicijos. Gal būt galima parduoti dalį savivaldybės valdomų įmonių akcijų, pasiliekant kontrolinį akcijų paketą. Dabar daugelis savivaldybės valdomų įmonių vadovų postuose yra partijų statytiniai, kurie nemoka valdyti įmonės, bet yra lojalūs partiečiai - savi žmonės. Tačiau jau senai pripažįstama -geras-savas žmogus ne profesija.

 

Vilniaus miesto valdžios siekis išparduoti miesto turtą įtikinamai parodo, kad ši miesto valdžia nesugeba atlikti jai patikėtų pareigų ir vilniečių suteikto mandato - atstovauti visuomenės viešajam interesui. Todėl sąžiningiausia ir saugiausia būtų pasitraukti.

 

Ankščiau buvo galima tikėtis, kad tokius aukščiausiųjų savo partijos pareigūnų veiksmus savivaldybėse gali stabdyti aukščiausioji partijų vadovybė ar LR Vyriausybė, jeigu žinoma, jiems nepritaria arba jų nedengia. Dabar Premjeras A.Kubilius viešai pritarė savivaldybių turto išpardavimui. Manyčiau, startas savivaldybių turto grobstymui duotas. Net Seimas neseniai atsisakė svarstyti galimą piktnaudžiavimą valdžia Vilniaus savivaldybėje, vadinasi kitos savivaldybės rūpi dar mažiau.

 

Labai tikiuosi, kad STT tokio atsisakymo nėra pasitvirtinusi, nes vieną po kito gaudo įtakingus įvairių partijų politikus visose savivaldybėse. Dabar tikėtina, kad šiai ir kitoms teisėtvarkos įstaigoms ateina karštos darbingos dienos, nes atsiveria nauja „prichvatizacija". Suprantama, jei aukščiausioji šalies valdžia negali ar nenori stabdyti galimai neskaidrių savivaldos politikų veiksmų, tai teisėsaugai privalu žinoti apie visas didesnes finansines operacijas.

 

Seimo nariams reikia papildyti įstatymus, kad savivaldybėse sprendimus priimantys politikai atsakytų už visą padarytą žalą valstybei ir piliečiams, atsakytų savo kišene. Reikia, kad grėstų išplėstinė turto konfiskacija. Jeigu teisėsauga nepagautų šių pareigūnų imant kyšius, mokesčių inspekcija turėtų atkreipti dėmesį į galimai neteisėtą praturtėjimą.

 

 

2009-12-21

 

Dėl galimybės leisti atsiskaitinėti eurais nepriimtinumo

 

Liberalų sąjūdžio frakcijos LR Seime narys Gediminas Navaitis įregistravo įstatymų projektų paketą, kuriuo siūloma leisti Lietuvoje nuo 2011 m. sausio 1 d. atsiskaitinėti ir eurais.

 

Lietuvoje eurais atsiskaitinėti galima ir dabar, šaliu susitarimu. Kodėl Seimo narys užsimoja pakeisti valiutų sistemą? Tarsi būtų ekonomistas jis teigia, kad tokiu būdu iki euro įvedimo minimaliai būtų sumažinta pinigų ir finansų nestabilumo rizika, o pereinamasis laikotarpis būtų ne toks rizikingas. Kas toliau? Kokios pasekmės?

 

Lietuva turi fiksuotą valiutos kursą. Tai reiškia, kad šalis praktiškai jau yra praradusi savo pinigų sistemos savarankiškumą ir viena koja jau įžengė į euro zoną, kadangi Lietuvos litas yra susietas su euru. Kad euras taptų Lietuvos valiuta, reikalinga, kad būtų išpildytos tam tikros sąlygos. Stojimo į ES sutartis yra teisinis Lietuvos, kaip visateisės narės, dalyvavimo ES veikloje pagrindas. Mastrichto sutartyje apibrėžiama, ką reiškia dalyvauti Ekonominėje pinigų sąjungoje (EPS). Joje numatyta, kad valstybės narės pasirengimas pereiti prie bendros valiutos vertinamas pagal penkis kriterijus.

 

Seimo narys siūlo savavališkai įsivesti eurą, nepaisyti įsipareigojimų ir susitarimų su ES. O gal Seime darosi madinga: sugalvok kvailystę ir atrodys, kad kažką dirbi.

 

Įstatymas, leidžiantis tolygiai atskaitinėti eurai, būtų vienas iš žingsniu valiutų valdybos panaikinimo link. Pagrindinė valiutų valdybos modelio gija yra apyvartoje esančių litų padengimas eurais fiksuotu santykiu. Įstatymą, leidžiantį atsiskaityti eurai, galima būtų prilyginti euro įsivedimui. Tada pasikeistų pinigų santykis. Gali būti, kad daugiau bus atsiskaitinėjama eurais. Santykio pakeitimo faktas rodytų, jog yra abejojama Lietuvos nacionaline valiuta -litu. Tai stipriai sumažintų pasitikėjimą Lietuvos ekonomikos ir lito stabilumu. Tikėtina, kad pablogėtų tarptautiniai Lietuvos rizikos vertinimo reitingai, išaugtų šalies rizika. Ko verta valstybė, kuri nevertina savo nacionalinių pinigų?

 

Priėmus G.Navaičio siūlomą įstatymą būtų sugriautas ir taip menkas pasitikėjimas šalies valdžia, kurios atstovai yra pareiškę poziciją dėl stabilaus lito. Iškiltų socialinių neramumų grėsmė.

 

Priminsime, kad pavasarį K. Glaveckas, surengęs spaudos konferenciją dėl dabartinių Lietuvos aktualijų, pradėjo garsiai svarstyti apie galimą euro santykį su litu. Šis svarstymas žiniasklaidos, o kartu ir visuomenės, buvo priimtas kaip galimo lito devalvavimo faktas. Todėl jau tą pačią dieną Lietuvos bankus užplūdo žmonės, turintys santaupų litais, norėdami šiuos pasikeisti į eurus ar kitą valiutą.

 

Galimybė tolygiai atsiskaitinėti eurais savaime gėrybių nesukurs. Ekonomikos nuosmukis pasireiškia ne pinigų, bet kuriamų gėrybių stygiumi. Gėrybes kurti skatina palanki verslo aplinka, lankstumo galimybės, neklaidinanti kainų sistema. Pinigai nėra gamybos produktas, pinigai tik mainų tarpininkas. Ekonomikos atsigavimas turi būti sietinas ne su tuo, kokie pinigai bus apyvartoje, bet su verslo lankstumo, patikimumo didinimu.

 

2009-12-10

 

1999 m. buvo priimtas Seimo sprendimas iš dirbančių pensininkų atimti pensijas. Konstitucinis Teismas 2002 m. lapkričio 25 d. konstatavo, kad senatvės pensija yra asmens nuosavybė, kuri turi būti saugoma ir ginama. „Asmuo, kuris atitinka įstatymo nustatytas sąlygas senatvės pensijai gauti ir kuriam ši pensija yra paskirta ir mokama, turi teisę į atitinkamo dydžio piniginę išmoką, t. y. teisę į nuosavybę", tačiau - ekonominės krizės ar kitos gaivalinės nelaimės atvejais valstybė gali mažinti senatvės pensijas, tačiau tik laikinai, bei privalo užtikrinti pusiausvyrą tarp asmens ir visuomenės interesų bei atsižvelgti į konstitucinį proporcingumo principą rašoma nutarime.

 

Vyriausybė, dar negražinusi visiems pensininkas 1999 metais atimtų pinigų, jau vėl atiminėja. Kodėl valstybė nori apiplėšinėti savus piliečius, kodėl negali papraščiausiai paprašyti, ( kad ir priverstinai) jų paskolinti, vietoje dalies pensijos mokant pavyzdžiui obligacijas, kurias vėliau išpirktų? Taip tada būtų sąžininga, nes žmogaus pensiją gautų jei ne jis pats, tai jo palikuonys. Dabar, kiek pensininkų išmirs nesulaukę kompensacijos? Kiek jų sulaukė nuo 1999 metų?

 

Seimas vakar vos trijų balsų persvara dvejiems metams apkarpė pensijas dabar dirbantiems pensininkams pensijos mažinamos pagal tai, kiek jie uždirba: kuo daugiau gauna, tuo didesnę pensijos dalį praranda. Mažesnes socialines išmokos ir pensijos bus mokamos dvejus metus - nuo 2010-ųjų sausio iki 2011 m. pabaigos.

 

Seimo narių ir valdininkų atlyginimai ir kitos išlaidos apkarpytos tik metams. Ar tai reiškia, kad krizė valdžiai baigsis anksčiau nei visiems kitiems?

 

 

2009-12-09

 

Mūsų seimūnai nuomojasi automobilius už lėšas skirtas kanceliarinėms išlaidoms. Atrodo pinigų paskirtis labai aiški, kanceliarinės išlaidos -tušinukai, popierius, galbūt kopijavimo, spausdinimo technika, telefonas, kompiuteriai, daug daiktų galėtum priskirti kanceliarinėms prekėms, sunku būtų ginčyti.

 

Tačiau nuo kada automobilis tapo kanceliarinė išlaidą? Kas galėtų į tai atsakyti? Gal Seimas yra priėmęs įstatymą automobilius ir jų aptarnavimą priskirti kanceliarinėms išlaidom? Įdomu, kaip žiūrėtų mokesčių inspekcija, jei verslininkas tai darytų?

 

 

2009-11-05

 

Dėl Lietuvos pilietybės suteikimo šokėjai ant ledo Katherine Leigh Copely

 

LR Konstituciją skelbia, kad Lietuvos pilietis negali turėti kitos šalies pilietybės. Praėjus 15 metų Konstitucinis teismas išaiškino mūsų piliečiams, kad jų teisė į LR pilietybę nėra prigimtinė. Būti piliečiu reiškia: gyventi Lietuvoje, prisiimant visas pareigas, prievoles, mokesčius, atsakomybę už valstybę ir už tai gaunant visas valstybės teikiamas, ir tame tarpe socialines, garantijas.

 

Principinis klausimas: ar tikrai reikalinga dviguba pilietybė? Daugumą atsakydama į šį klausimą prisimena tik įgyjančias tuo aktu teises privilegijas, ir visiškai pamirštamos galiojančios kiekvienam piliečiui pareigos.

 

Ar galima viena vertybę (pilietybę) suteikti vardan naudos į kitą vertybę. Pagrindinės Konstitucijos nuostatos negali būti perkamos, parduodamos, keičiamos vardan kitos vertybės, ypač materialios. Sunku šiais laikais suvokti šią tezę, kai totaliai visuose sprendimuose įžvelgiama tik nauda. Neabejotina, kad atsakomybės už Lietuvos valstybę stokojama. Patriotizmo išraiškų per maža, sunkiai suvokiami demokratijos principai, per lėtai vystosi visuomeninė samprata ir pilietiškumas, mažai dalyvaujama valstybės statyme. Apie pareigas visuose valstybės lygiuose užmirštama, ją pagrįsti visur reikia papildomų įstatymų. Visuotinis materialybių siekimas netgi skatina pamiršti, kad esi Lietuvos pilietis, ypač jei turėsi jas dvi. Ar žmogus gali plaukti upe, kai viena koja vienoje valtyje, o kita antroje?

 

Yra politikų, kurie teigia, kad esant aktyviai migracijai dvigubos pilietybės įteisinimas atvertų didesnes galimybes . Tačiau Konstitucija - ne paprastas įstatymas, kuriam gali būti taikomi poįstatyminiai pataisymai ar Prezidentinės išimtys. Tai labai atsakingas ir ilgas procesas. Esminis klausimas: kaip galima būti įsipareigojus dviems valstybėms? Jeigu esi Lietuvos pilietis, privalai dirbti Lietuvai, o ne kelti kitos šalies gerovę, ir tavo nuolatinė gyvenamoji vieta turi būti Lietuvoje. Kiekvienas pilietis šiandien vienu ar kitu būdu dalyvauja valstybės statyme: moka mokesčius, vykdo daugybę prievolių, renka valdžią, savo kasdieniais pavyzdžiais kelia problemas ir negeroves, kurias reikia spręsti, protesto akcijomis atkreipia valdžios žvilgsnį į problemas, siūlo tobulinimo kelius, rūpinasi infrastruktūra, aplinkosauga, paminklosauga, tęsia kelius, spaudžia valdžia, kad ji išmoktu dirbti pagarbiai ir teisingai, išskirtinais atvejais net paaukoja gyvybę ir t.t. Lietuvos pilietybė įpareigoja tai daryti, ir nesvarbu, kiek piliečių tai daro, bet daro. Suteikti LR pilietybę Katherine Leigh Copely būtų neteisinga, ir negarbinga kitų norinčių dvigubos pilietybės žmonių atžvilgiu. Nedarykite šiuo atveju jokių išimčių.

 

P.S.:

 

2009-11-06

 

Vieno Lietuvos piliečio žodžiai:

 

Aš visada atstovauju tik Lietuvą. Žinoma, aš užsiimu tokia sporto šaka, kurioje nėra klubų ir komandų, atstovaujančių šalims, bet jeigu tokie ir būtų, aš būčiau tik Lietuvos atstovas. Aš nesuprantu, negaliu ir nenoriu suprasti tų žymių Lietuvos sportininkų, kurie žaidžia kitų šalių komandose. Žinau, kad moka daug, bet tėvynė, jos garbė ir mano atsidavimas jai- svarbiau už bet kokius pinigus. Niekada neičiau prieš savus, prieš savo tėvynę, nenorėčiau kautis dėl kitų šalių garbės.

 

Taip kalba Žydrūnas Savickas, stipriausias pasaulio vyras.

 

 

2009-11-03

 

Dėl ,,Meridiano"

 

Pastaruoju metu vėl gausu skelbimų ir pareiškimų apie Klaipėdos miesto simbolį - burlaivį ,,Meridianas": kyla reali grėsmė, kad sutrūnijęs legendinis laivas nuskęs Danės upėje.

 

Burlaivis ,,Meridianas" iki 1967m. priklausė tuometinei Klaipėdos jūreivystės mokyklai, buvo mokomuoju burlaiviu, kuriame atliko pirmąją praktiką daugelis garbingos kartos jūrininkų, pvz., kapitonas ir rašytojas S.Šileris, kapitonų klubo prezidentas R.Lučka.

 

Klaipėda - tai ne tik jūra, laivai, bet ir burlaivis, kuris puikuojasi atvirukuose, paveiksluose. ,,Meridianas" yra tokia vieta, kurią mėgsta lankyti klaipėdiečiai, miesto svečiai. Nesuklysiu sakydamas, kad klaipėdiečiai, ir tie, kurie mokėsi burlaivyje, ir tie, kurie, laivui tapus restoranu, jame gražiai praleido vakarus, nėra abejingi ,,Meridiano" likimui. Neabejotina, kad žymusis burlaivis yra mūsų kultūrinė vertybė, kurią reikia išsaugoti.

 

Burlaivį būtina kuo greičiau remontuoti, deja, situacija tipinė - lėšų tam nėra.

 

Klaipėdos miesto vadovams bei žinomiems paveldosaugininkams šiuo klausimu reikia veikti išvien ir tokia kryptimi, kad burlaivis būtų pripažintas kultūros paveldo vertybe. Jei taip įvyktų, tai atsirastų pakankamai didelė tikimybė gauti lėšų burlaivio remontui iš valstybės ar ES fondų.

 

Nuoširdžiai tikiu - yra vilties atstatyti ,,Meridianą", kad jis ir toliau džiugintų klaipėdiečius bei miesto svečius, todėl kviečiu: - Klaipėdiečiai, pareikalaukime burlavį pripažinti miesto vertybe, priminkime mūsų išrinktiems miesto tarybos nariams, seimo nariams, kad,,Meridianas" yra neatskiriamas Klaipėdos miesto grožio ir jūrinės kultūros ženklas.

 

***

 

2009-10-09

 

Dėl D.Kedžio

 

 

Pastarosiomis savaitėmis rodos visos internetinės naujienų svetainės, forumai, komentarų skiltys buvo kimšte prikimštos Drąsiaus Kedžio laiškais ir pagalbos prašymais. Taip D.Kedys aktyviai prašė pagalbos kovojant su pedofilais. ,,Nelikite abejingi! Visus, kurie kažkuo gali padėti šiai mergaitei ir jos tėčiui kovoti prieš pedofiliją ir rasti teisybę mūsų korumpuotoje sistemoje", - rašė D.Kedys, visur pridėdamas savo mobiliojo telefono numerį.

 

Manau, šiuo atveju D.Kedys, padarė viską, kad istorija būtų žinoma kuo platesniam visuomenės ratui. Deja, teisėsaugos sistema tarsi „pakibo" it tas nelemtas kompiuteris: nebuvo imtasi operatyvių veiksmų ar nors kitaip kaip reaguojama, siekiant, kad kaltinimai pedofilija būtų kuo greičiau ištirti, o kaltieji, jei būtų įrodyta jų kaltė, nuteisti.

 

LNK televizijos pranešimas apie tai, kad D.Kedžio dukra dar rugpjūčio mėnesį buvo ištirta psichologų, patvirtinusių, kad mergaitė nėra linkusi meluoti ir fantazuoti, gali reikšti tik vieną - D.Kedys neveltui taip desperatiškai ieškojo teisybės ir teisingumo. Apimtas nevilties, būdamas ribinėje situacijoje, praradęs net menkiausią viltį sulaukti pagalbos, galbūt teisingumą nusprendė įvykdyti pats. Tragiška įvykių seka iš visuomenės pasiglemžė dviejų piliečių gyvybes. Jei paaiškės, kad žudikas yra D.Kedys, neteisinu ir neginu jo - tai baisus nusikaltimas, ir tuomet tikrai sakau, kad D.Kedys nėra labai teigiamas herojus.

 

Neskubėkime ir susimąstykime: o kas tada, jei D.Kedys - tai neteisybės ir nevilties akivaizdoje vienas prieš visą sistemą kovojantis nusivylęs tėvas? O kas tada, jei valstybė dangsto pedofilus, nes per metus laiko nesiima jokių veiksmų, kad apgintų mažą mergaitę nuo skriaudikų? Tai kas dar turi galių apginti vaiką?

 

Manyčiau, kad kiekvienas mūsų, svarstydamas šią tragediją, mintimis klausiame savęs, kaip gintume savo vaiką ir kaip kovotume už teisingumą, ar galėtume pasielgti taip, kaip galimai pasielgė D.Kedys.

 

Taip, dviejų žmonių nužudymas - nežmoniškas poelgis, bet kita vertus, reikia nepamiršti priežasties, kuri išprovokavo tokį poelgį. Natūralu, kad žmogus, nusivylęs teisėsaugos neveiklumu, pasielgė neadekvačiai, drastiškai.

 

D.Kedys auka Lietuvos teisėsaugos sistemos, kuri nesugeba apginti savo piliečių, biurokratiniu aparatu sąmoningai (ar nesąmoningai) dangsto nusikaltimus, ir tuo iššaukia geometrine progresija didėjančią nusikaltimų seką.