Lietuvoje
akivaizdi valdžių krizė. Ji buvo neišvengiama, nes po išsivadavimo ant kojų
atsistoti nespėjusiai Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą lietuvių tautos
interesai nebesutapo su unitarine valstybe bandomos paversti Europos
biurokratijos globalistiniais interesais, ir jai tarnaujanti mūsų valdžia
nenumaldomai tolo nuo tautos. Didelė Lietuvos visuomenės dalis nusmuko į
skurdą, ištisi socialiniai sluoksniai neteko minimalių žmogiško pragyvenimo
galimybių, prasidėjo katastrofiška migracija ir vidinė visuomenės tikslų bei
vertybių degradacija. Lietuvos išgyvenimo resursų kontrolė perėjo iš esmės į
užsienio kapitalo rankas. Pradėjo formuotis vidinės grėsmės valstybės
suverenumui. Lietuvai iškilo naujos priklausomybės nuo kitų šalių pavojus.
Deja,
nacionalinį susitelkimą ir visuomenės bendrus tikslus palaikyti skatinančios
vertybės ir toliau niekinamos bei žeminamos. Lietuva rodoma kaip atsilikusi ir
gyvenimui beveik netinkama vieta. Lietuviai laikomi neišprususiais barbarais ir
banditais. Lietuviškasis patriotizmas vadinamas idiotizmu, 1918 ir 1990 metų
dvasia pasenusia ir atgyvenusia. Apie kokį nors nacionalinį ūkį kaip vientisą
ekonomikos kompleksą nebekalbama. Valstybės nuosavybė vaizduojama gūdžių
praeities amžių atgyvena. Žmogaus išlikimas paliktas tik jo paties atsakomybei,
varžomai dar ir nacionalinės biurokratijos pretenzijų. Nuvertinta pati žmogaus
gyvybė ir žmogiškasis buvimas.
Tokia
situacija reikalauja radikalių valstybės gyvenimo reformų, garantuojančių mūsų
išgyvenimą savo pačių žemėje ir lietuvių tautos išlikimą. To siekiame,
vadovaudamiesi šiomis vertybėmis:
1. ŽEMĖ: Lietuva gražiausia ir patikimiausia Žemės vieta.
Ir
mes ją visokeriopai gražiname: tvarkome savo miestus ir kaimus, tiesiame kelius
ir takus, sodiname miškus ir parkus, prižiūrime sodybas ir butus. Išvažiuojame
tik užsidirbti, pailsėti arba pamatyti kitus kraštus ir įsitikinti, kad už
Lietuvą geresnės šalies nėra.
Įgyvendinimo programos. Lietuvos geobiologinis savitumo
išryškinimas Baltijos pakrantės ir Nemuno baseino komplekso požiūriu.
Geobiologinio regiono apsauga ir naudojimas bendromis Latvijos, Baltarusijos,
Lenkijos ir Rusijos pastangomis. Lietuvos etnografinių žemių kompleksiniai
plėtros projektai. Žemdirbystei netinkamų žemių apsodinimo miškais projektas.
Gamtinių vandenų prieinamumas visuomenei. Valstybinių miškų fondas. Valstybinių
vandenų fondas. Etnografinių gyvenviečių fondas. Urbanistinių struktūrų
paminklinis fondas. Dvarų apsaugos sistema. Valstybinis parkų fondas. Kaimo
turizmo tinklas. Nacionalinis susisiekimo tinklas.
2. ŽMONĖS: lietuviai drąsi, darbšti ir išmintinga tauta.
Ir
mes ne tik tęsiame jos gyvastį, kurdami buvimą savo žemėje garantuojančias
sąlygas ateities kartoms, bet ir telkiame visus baltus, tiek savo šalyse
gyvenančius, tiek po pasaulį pasklidusius. Lietuvių patriotizmas visų baltų
vienybės laidas.
Įgyvendinimo programos. Tautos istorinio kelio įprasminimas.
Baltų genčių likimai ir išryškinimas. Didieji lietuviai. Emigracijos, tautos
integralumo problema. Baltų vienybės projektas. Lietuviškasis patriotizmas
globaliame pasaulyje. Lietuvių mentaliteto racionalizavimo sistema. Tautos
inovacingumo stiprinimas. Intelektualinio konkurencingumo ugdymas. Darbo
Lietuvai Lietuvoje sisteminis projektas. Lietuvos konkurencingumo moderniajame
pasaulyje projektas ir jo realizavimo būdai.
3. VALSTYBĖ: lietuvių valstybė nepriklausoma demokratinė Respublika.
1990
m. kovo 11 d. lietuvių tautos atkurtos valstybės 1992 m. spalio 25 d.
referendumu priimtos Konstitucijos 1 straipsnis yra pirmą kartą per tūkstantį
Lietuvos istorinio gyvenimo metų Lietuvos valstybingumą tobulai apibrėžęs
juridinis postulatas. Jį pakeisti galėtų tik tautos referendumas, savo galia
viršijantis tuometinę suvereno valią. Mums jis nekintamas.
Įgyvendinimo programos. LR Konstitucijos 1 straipsnio
nekintamumo juridinė argumentacija. Europos Sąjungos Konstitucija:
kontroversijos Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir pasekmės mūsų gyvenimo
nacionaliniam konstitucingumui. Naujos LR Konstitucijos redakcijos problema.
Lietuvos valstybės Europos Sąjungoje apibrėžimas. Lietuvių kaip valstybės
titulinės tautos problema globalizacijos (= monopolistinio kapitalizmo)
sąlygomis. Lietuvių tautos gyvenimas nacionalinės dezintegracijos sąlygomis.
4. ŪKIS: Lietuva kuria reproduktyvų nacionalinį ūkį.
Lietuvos
valstybė organizuoja tokį valstybinio ir privataus ūkio sektorių
bendradarbiavimą, kuris garantuoja pragyvenimo minimumą visiems socialinės
saugos asmenims (kūdikiai, vaikai, jaunimas, seneliai, invalidai, ligoniai) ir
laiduoja normalią tautos fizinę ir dvasinę plėtotę.
Įgyvendinimo programos. Ūkio šiuolaikinėje Lietuvoje samprata
(gamyba, aptarnavimas, vartojimas, investicijos, spekuliacija). Valstybinis ir
privatus sektoriai šiandieninėje valstybėje. Valdomo (kontroliuojamo) ūkio
galimybių projektas. Nacionalinio ūkio tikslai ir uždaviniai. Nacionalinio ūkio
pajėgumo kriterijai. Žemės ūkio perspektyva Lietuvoje. Pramoninės prekinės gamybos
galimybės Lietuvoje. Gamybos intelektinis inovacingumas. Tautos intelektualinio
potencialo reprodukcingumas. Darbo jėgos struktūros reprodukcijos sąlygos.
Perteklinės darbo jėgos panaudojimas. Ekonominės imigracijos valdymas.
5. KULTŪRA: kultūros kūryba yra prioritetinė tautos veiklos sritis.
Moderniajame
pasaulyje lietuvių tauta gyvena vos antrą šimtmetį. Išmokti kurti, saugoti ir
prižiūrėti dvasinio gyvenimo tradicijas, mąstymo sugebėjimus perteikti
plačiausiems visuomenės sluoksniams, o moderniąją meno ir kultūros kūrybą
paremti mūsų dvasinių tradicijų pamatais reiškia ne tik išsiugdyti
autentiškai ir tikros kultūros kūrimo sugebėjimą, bet ir išsivaduoti tikrai
laisvam ir nepriklausomam gyvenimui.
Įgyvendinimo programos. Lietuvių istorinės kultūros ribos ir
prasmės. Didžiosios Lietuvos nutautėjimo priežastys ir pasekmės. Mažosios
Lietuvos likimo pamokos. Pirmojo Atgimimo prielaidos ir ištakos. Pirmosios
Respublikos kultūros palikimas. Antrosios Respublikos kultūrinė sklaida. Kalba
kaip nacionalinės kultūros substratas ir kaip lietuvių tautos skirtis nuo kitų
pasaulio tautų. Bendrojo lavinimo sistemos nacionalinis subalansavimas.
Aukštoji mokykla kaip nacionalinio intelekto ugdymo priemonė. Švietimas tautos
mentaliteto ugdyme. Mokslas ir tautos išlikimo garantijos. Profesinių menų
plėtros politika. Kultūros valstybinio finansavimo politika. Liaudies meno
globos politika.
6. PAŽANGA: gyvenant mieste būti su kaimu.
Nūdienos
Lietuva iš etninės kaimo kultūros iškilusi Lietuva. Šis savitumas ne yda, o
stiprybė: tikras gyvenimas yra gyvenimas su savo žeme, o ji realiai yra kaime.
Mūsų idealas ne daugiaaukščių uždengtas horizontas, o vėjo elektros jėgainė
kviečių lauke.
Įgyvendinimo programos. Lietuvių tradicijų pasaulis tautos
perspektyvose. Modernybės ir tradicijos sąveika. Miesto ir kaimo sanglauda kaip
nacionalinio gyvenimo specifika. Šiuolaikinis kaimo gyvenimo būdas. Šių dienų
lietuvis miestietis. Emigrantas kas jis ir kodėl?
7. ATEITIS: šeima tautos gyvybės lopšys.
Visavertę
jaunąją kartą tautos tęstinumo bangą išugdyti gali tik šeima. Šeimos tėvai
yra visuomenės pasididžiavimas, jiems valstybės globa. Motina yra
svarbiausias tautos veikėjas, ji valstybės ne tik gerbiama, bet ir iš valstybės
iždo atlyginama.
Įgyvendinimo programos. Šeima
lietuvių dvasinio ir fizinio gyvenimo pamatas. Pasipriešinimo šeimą
degraduojantiesiems modernybės veiksniams strategija ir taktika. Valstybės
globa šeimai. Daugiavaikių šeimų rėmimo projektas. Asocialių šeimų prevencija.
Vaikų be tėvų prieglobsčio Lietuvoje planas. Motinos prilyginimo valstybės
tarnautojui juridiniai ir finansiniai pamatai. Tėvų pagerbimo būdai ir
tradicijos. Šeima ir demografijos problemų sprendimo galimybė. Lietuvos
gyventojų skaičiaus perspektyvos. Kokią ateitį lietuvių tautai prognozuoja
šiuolaikinės lietuvių šeimos tendencijos.