Lietuvos centro partijos Principų deklaracija

Lietuvoje – akivaizdi valdžių krizė. Ji buvo neišvengiama, nes po išsivadavimo ant kojų atsistoti nespėjusiai Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą lietuvių tautos interesai nebesutapo su unitarine valstybe bandomos paversti Europos biurokratijos globalistiniais interesais, ir jai tarnaujanti mūsų valdžia nenumaldomai tolo nuo tautos. Didelė Lietuvos visuomenės dalis nusmuko į skurdą, ištisi socialiniai sluoksniai neteko minimalių žmogiško pragyvenimo galimybių, prasidėjo katastrofiška migracija ir vidinė visuomenės tikslų bei vertybių degradacija. Lietuvos išgyvenimo resursų kontrolė perėjo iš esmės į užsienio kapitalo rankas. Pradėjo formuotis vidinės grėsmės valstybės suverenumui. Lietuvai iškilo naujos priklausomybės nuo kitų šalių pavojus.

Deja, nacionalinį susitelkimą ir visuomenės bendrus tikslus palaikyti skatinančios vertybės ir toliau niekinamos bei žeminamos. Lietuva rodoma kaip atsilikusi ir gyvenimui beveik netinkama vieta. Lietuviai laikomi neišprususiais barbarais ir banditais. Lietuviškasis patriotizmas vadinamas idiotizmu, 1918 ir 1990 metų dvasia – pasenusia ir atgyvenusia. Apie kokį nors nacionalinį ūkį kaip vientisą ekonomikos kompleksą nebekalbama. Valstybės nuosavybė vaizduojama gūdžių praeities amžių atgyvena. Žmogaus išlikimas paliktas tik jo paties atsakomybei, varžomai dar ir nacionalinės biurokratijos pretenzijų. Nuvertinta pati žmogaus gyvybė ir žmogiškasis buvimas.

Tokia situacija reikalauja radikalių valstybės gyvenimo reformų, garantuojančių mūsų išgyvenimą savo pačių žemėje ir lietuvių tautos išlikimą. To siekiame, vadovaudamiesi šiomis vertybėmis:

1. ŽEMĖ: Lietuva – gražiausia ir patikimiausia Žemės vieta.

Ir mes ją visokeriopai gražiname: tvarkome savo miestus ir kaimus, tiesiame kelius ir takus, sodiname miškus ir parkus, prižiūrime sodybas ir butus. Išvažiuojame tik užsidirbti, pailsėti arba pamatyti kitus kraštus ir įsitikinti, kad už Lietuvą geresnės šalies nėra.

Įgyvendinimo programos. Lietuvos geobiologinis savitumo išryškinimas Baltijos pakrantės ir Nemuno baseino komplekso požiūriu. Geobiologinio regiono apsauga ir naudojimas bendromis Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos ir Rusijos pastangomis. Lietuvos etnografinių žemių kompleksiniai plėtros projektai. Žemdirbystei netinkamų žemių apsodinimo miškais projektas. Gamtinių vandenų prieinamumas visuomenei. Valstybinių miškų fondas. Valstybinių vandenų fondas. Etnografinių gyvenviečių fondas. Urbanistinių struktūrų paminklinis fondas. Dvarų apsaugos sistema. Valstybinis parkų fondas. Kaimo turizmo tinklas. Nacionalinis susisiekimo tinklas.

2. ŽMONĖS: lietuviai – drąsi, darbšti ir išmintinga tauta.

Ir mes ne tik tęsiame jos gyvastį, kurdami buvimą savo žemėje garantuojančias sąlygas ateities kartoms, bet ir telkiame visus baltus, tiek savo šalyse gyvenančius, tiek po pasaulį pasklidusius. Lietuvių patriotizmas – visų baltų vienybės laidas.

Įgyvendinimo programos. Tautos istorinio kelio įprasminimas. Baltų genčių likimai ir išryškinimas. Didieji lietuviai. Emigracijos, tautos integralumo problema. Baltų vienybės projektas. Lietuviškasis patriotizmas globaliame pasaulyje. Lietuvių mentaliteto racionalizavimo sistema. Tautos inovacingumo stiprinimas. Intelektualinio konkurencingumo ugdymas. Darbo Lietuvai Lietuvoje sisteminis projektas. Lietuvos konkurencingumo moderniajame pasaulyje projektas ir jo realizavimo būdai.

3. VALSTYBĖ: lietuvių valstybė – nepriklausoma demokratinė Respublika.

1990 m. kovo 11 d. lietuvių tautos atkurtos valstybės 1992 m. spalio 25 d. referendumu priimtos Konstitucijos 1 straipsnis yra pirmą kartą per tūkstantį Lietuvos istorinio gyvenimo metų Lietuvos valstybingumą tobulai apibrėžęs juridinis postulatas. Jį pakeisti galėtų tik tautos referendumas, savo galia viršijantis tuometinę suvereno valią. Mums jis nekintamas.

Įgyvendinimo programos. LR Konstitucijos 1 straipsnio nekintamumo juridinė argumentacija. Europos Sąjungos Konstitucija: kontroversijos Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir pasekmės mūsų gyvenimo nacionaliniam konstitucingumui. Naujos LR Konstitucijos redakcijos problema. Lietuvos valstybės Europos Sąjungoje apibrėžimas. Lietuvių kaip valstybės titulinės tautos problema globalizacijos (= monopolistinio kapitalizmo) sąlygomis. Lietuvių tautos gyvenimas nacionalinės dezintegracijos sąlygomis.

4. ŪKIS: Lietuva kuria reproduktyvų nacionalinį ūkį.

Lietuvos valstybė organizuoja tokį valstybinio ir privataus ūkio sektorių bendradarbiavimą, kuris garantuoja pragyvenimo minimumą visiems socialinės saugos asmenims (kūdikiai, vaikai, jaunimas, seneliai, invalidai, ligoniai) ir laiduoja normalią tautos fizinę ir dvasinę plėtotę.

Įgyvendinimo programos. Ūkio šiuolaikinėje Lietuvoje samprata (gamyba, aptarnavimas, vartojimas, investicijos, spekuliacija). Valstybinis ir privatus sektoriai šiandieninėje valstybėje. Valdomo (kontroliuojamo) ūkio galimybių projektas. Nacionalinio ūkio tikslai ir uždaviniai. Nacionalinio ūkio pajėgumo kriterijai. Žemės ūkio perspektyva Lietuvoje. Pramoninės prekinės gamybos galimybės Lietuvoje. Gamybos intelektinis inovacingumas. Tautos intelektualinio potencialo reprodukcingumas. Darbo jėgos struktūros reprodukcijos sąlygos. Perteklinės darbo jėgos panaudojimas. Ekonominės imigracijos valdymas.

5. KULTŪRA: kultūros kūryba yra prioritetinė tautos veiklos sritis.

Moderniajame pasaulyje lietuvių tauta gyvena vos antrą šimtmetį. Išmokti kurti, saugoti ir prižiūrėti dvasinio gyvenimo tradicijas, mąstymo sugebėjimus perteikti plačiausiems visuomenės sluoksniams, o moderniąją meno ir kultūros kūrybą paremti mūsų dvasinių tradicijų pamatais – reiškia ne tik išsiugdyti autentiškai ir tikros kultūros kūrimo sugebėjimą, bet ir išsivaduoti tikrai laisvam ir nepriklausomam gyvenimui.

Įgyvendinimo programos. Lietuvių istorinės kultūros ribos ir prasmės. Didžiosios Lietuvos nutautėjimo priežastys ir pasekmės. Mažosios Lietuvos likimo pamokos. Pirmojo Atgimimo prielaidos ir ištakos. Pirmosios Respublikos kultūros palikimas. Antrosios Respublikos kultūrinė sklaida. Kalba kaip nacionalinės kultūros substratas ir kaip lietuvių tautos skirtis nuo kitų pasaulio tautų. Bendrojo lavinimo sistemos nacionalinis subalansavimas. Aukštoji mokykla kaip nacionalinio intelekto ugdymo priemonė. Švietimas tautos mentaliteto ugdyme. Mokslas ir tautos išlikimo garantijos. Profesinių menų plėtros politika. Kultūros valstybinio finansavimo politika. Liaudies meno globos politika.

6. PAŽANGA: gyvenant mieste būti su kaimu.

Nūdienos Lietuva – iš etninės kaimo kultūros iškilusi Lietuva. Šis savitumas ne yda, o stiprybė: tikras gyvenimas yra gyvenimas su savo žeme, o ji realiai yra kaime. Mūsų idealas – ne daugiaaukščių uždengtas horizontas, o vėjo elektros jėgainė kviečių lauke.

Įgyvendinimo programos. Lietuvių tradicijų pasaulis tautos perspektyvose. Modernybės ir tradicijos sąveika. Miesto ir kaimo sanglauda kaip nacionalinio gyvenimo specifika. Šiuolaikinis kaimo gyvenimo būdas. Šių dienų lietuvis miestietis. Emigrantas – kas jis ir kodėl?

7. ATEITIS: šeima – tautos gyvybės lopšys.

Visavertę jaunąją kartą – tautos tęstinumo bangą – išugdyti gali tik šeima. Šeimos tėvai yra visuomenės pasididžiavimas, jiems – valstybės globa. Motina yra svarbiausias tautos veikėjas, ji valstybės ne tik gerbiama, bet ir iš valstybės iždo atlyginama.

Įgyvendinimo programos. Šeima – lietuvių dvasinio ir fizinio gyvenimo pamatas. Pasipriešinimo šeimą degraduojantiesiems modernybės veiksniams strategija ir taktika. Valstybės globa šeimai. Daugiavaikių šeimų rėmimo projektas. Asocialių šeimų prevencija. Vaikų be tėvų prieglobsčio Lietuvoje planas. Motinos prilyginimo valstybės tarnautojui juridiniai ir finansiniai pamatai. Tėvų pagerbimo būdai ir tradicijos. Šeima ir demografijos problemų sprendimo galimybė. Lietuvos gyventojų skaičiaus perspektyvos. Kokią ateitį lietuvių tautai prognozuoja šiuolaikinės lietuvių šeimos tendencijos.