Rinkimų strategija: koalicijos problema

Alvidas Šimkus

Šiuolaikinės konkurencijos sąlygomis į valdžią norinčioms pakliūti partijoms ir siekiančioms sėkmingai valdyti šalies naudai neužtenka pasikliauti vien atsitiktinumu ir intuicija. Viena iš sėkmingos veiklos užtikrinimo priemonių turi būti tinkamai suformuota bei įgyvendinta partinė rinkiminė strategija. Kaip rodo daugumos užsienio bei Lietuvos partijų patirtis, suformuoti bei įgyvendinti efektyvią (tinkamą) rinkimų strategiją nėra taip lengva, kaip tai atrodo iš pirmo žvilgsnio. Strategijos parengimas reikalauja daug paruošiamųjų darbų. Visų pirma svarbu įvertinti visas partiją veikiančias aplinkos ypatybes (partijos vidų ir aplinką), jų pokyčius, žinoti partijos silpnąsias ir stipriąsias puses, numatyti grėsmes ir galimybes.

Politinio dalyvavimo veikla siekiamas rezultatas yra tiesioginis arba netiesioginis poveikis valdžios institucijų veiklai, t.y. noras ir pajėgumas dalyvauti sprendimų priėmimo procese bei kontroliuoti politinę valdžią. Tai bene svarbiausias pilietinės visuomenės bruožas.

Vertinant piliečių dalyvavimą rinkimuose kaip politinį reiškinį galima teigti, kad tai nėra pastovus ar tolygiai besivystantis procesas. Vakarų Europos šalims būdingas rinkiminio aktyvumo vidurkis yra 70–80%, o Lietuvoje šis vidurkis nuo maksimalaus 78,6%, kuris buvo pasiektas 1993 m. per šalies Prezidento rinkimus, krito iki 46,1% per 2004 m. Seimo rinkimus.

Taigi, ruošiantis 2008 m. Seimo rinkimams reikia į tai atsižvelgti ir apgalvoti daugelį veiksmų.

Pagrindinis klausimas yra šis: kaip pritraukti vis pasyvesnį rinkėją, kad jis dalyvautų rinkimuose ir balsuotų, gal būt suteikdamas galimybę Lietuvos centro partijai (LCP) prisidėti prie valstybės valdymo ir savo rinkiminės programos įgyvendinimo?

Kaip elgtis partijai rengiantis dalyvauti rinkimuose – sudaryti koaliciją su kitomis partijomis ar dalyvauti savarankiškai – vieniems? Ar šios koalicijos pavadinimas ir numatoma veikla bus priimtina Lietuvos žmonėms?

Mano, kaip LCP valdybos pirmininko, Klaipėdos skyriaus pirmininko, nuomone – rinkimuose partijai reikia dalyvauti savarankiškai, ne koalicijoje.

Žinau, kad bus nemažai prieštaraujančių šiai nuomonei, tačiau, tikiuosi, bus ir pritariančiųjų. Pabandysiu paaiškinti savo poziciją dėl LCP dalyvavimo rinkimuose.

Sakykime, kad koalicija su didele partija sudaryta, ir LCP dalyvauja rinkimuose. Tokiu atveju reikia spręsti tokias problemas:

Kokia rinkiminė strategija bus parinkta?

Ar LCP turės pakankamai įtakos rinkiminės kampanijos įvaizdžiui?

Kokiu pavadinimu bus pavadinta ši koalicija? Pavadinimas yra labai svarbus ir reikšmingas rinkiminei kompanijai. Ar bus bendras sutarimas? Kiekviena partija norės, kad būtų bent dalelė jos pavadinimo. Kaip tai suderinti?

Pagal kokius principus ir kokiais kriterijais bus vadovaujamasi sudarant kandidatų į Seimą sąrašą? Kaip vyks atranka? Kiekvienas iš esamų Seimo narių norės būti sąrašo priekyje. Kokios bus LCP narių vietos sąraše?

Kuo labiau įsigilini, tuo daugiau kyla klausimų.

Tikiu, derybose bus nuspręsta, kad partijos pirmininkai bus sąrašo priekyje, tačiau kokiu principu bus skiriama pirmoji vieta: pagal partijos dydį, pagal vadovo autoritetą ar ką kita?

Visų klausimų sprendimas ir derinimas sudarys painiavą, kuri atims brangų pasiruošimo rinkimams laiką. Gali įvykti stebuklas– viskas bus sutarta labai gražiai ir tvarkingai. Taip gali būti, bet nemanau, kad taip bus. Kodėl? Todėl, kad didžiosios partijos nelaiko mažų partijų rimtais varžovais, ir koaliciją vertina kaip konkurentų, kad ir nedidelių, panaikinimą arba pajungimą savo įvaizdžio naudai. Iš dalies jie teisūs. Manau, kad LCP per silpna jungtis su stipresne, didesne partija, nes tai nebūtų lygiavertis jungimasis. LCP gal ir silpnesnė sąrašiniais nariais, struktūra, skyriais, bet stipresnė ideologija, esamais nariais, savo pirmininku, kurie nepalūžo ir liko ištikimi Centro partijos idėjoms visą laikotarpį nuo centrizmo Lietuvoje atsiradimo.

Pasvarstykime apie galimybę dalyvauti rinkimuose koalicijoje su mažesnėmis partijomis. Sudėtinga numatyti, kaip rinkėjai reaguos į susijungimą su tokiomis partijomis. Nemanau, kad tai pastiprintų LCP. Reikia pastebėti, kad kai kurios mažos partijos visgi turi LR Seimo narių, gauna paramą iš valstybės, tačiau savivaldybėse turi mažiau mandatų, negu LCP, kuri valstybės nefinansuojama, neturi Seimo narių.

Ar koalicija rodo išnykstančias ideologines ribas tarp partijų? Nors partijų ideologija gali būti centristinė, tačiau skiriasi partijų požiūriai, todėl paruošti bendrą politinę bei principų deklaraciją būtų sudėtinga, beveik neįmanoma.

Atsižvelgiant į čia pateiktus samprotavimus, siūlyčiau partijos suvažiavime apsvarstyti galimybes jungtis į koaliciją, bet nepritarti, ir Seimo rinkimuose dalyvauti savarankiškai. Kodėl?

Pirmiausia: reikia mokytis iš svetimų klaidų, t.y. nesusidėti su politiniais giminėmis. Prisiminkime, kaip buvę mūsų LCS partiečiai ištirpo tarp liberalų. Ar mes nelipame į tą pačią balą, kuri įtrauks taip, kad nesimatysime ir mes?

Antra: koalicija – tai vienas iš žingsnių link partijų susijungimo. Tai reiškia Centro partijos išnykimą. Ar mes atkūrėme partiją tam, kad vėl ją sunaikintume?

Suprantama, vieniems bus sunku, tačiau ar mums, kartu ištvėrusiems pačius sunkiausius metus, buvo lengviau, kai tik atsikūrus reikėjo dalyvauti rinkimuose, neturint nei struktūros, nei bazės, nei finansų. Daugeliui tai buvo pirmieji rinkimai, kuriuose net nežinojome kaip elgtis, nes visi strategai buvo kažkur kitur, kitose partijose. Dabar partija pradeda žengti stipresnius žingsnius, nes įgavome patirties, esame truputėlį apdaužyti, tuo ir stipresni (už vieną muštą du ar tris nemuštus duoda), kartu patyrėme pralaimėjimų kartelį ir laimėjimų džiaugsmą. Kad ir nedidelių laimėjimų, bet – vedusių į priekį.

Pastaraisiais metais partija dalyvavo savivaldybių tarybų rinkimuose ir turi 17 mandatų, o prieš tai turėjo 4 mandatus. Partijos reitingai po truputį kyla. Turime gerą pirmininką, kurį, tikiuosi, matysime vadovaujant partijai ir po suvažiavimo. Manau, yra žmonių, kurie galėtų paruošti rinkiminę strategiją ir partijos skyriams nereikėtų blaškytis.

Daug gerų pasikeitimų yra partijoje. Tikiu, gerieji nusveria nesėkmes, kurių taip pat būta. Gyvenimas tęsiasi, būkime stiprūs, ir kviečiu – būkime kartu, neišsibarstykime kitų tarpe, kaip to siekia konkurentai.