2003-04-02
Apie tris tūkstančius narių turinti Lietuvos
centro sąjunga (LCS) pritarė gegužės pabaigoje numatytam
partijos jungimuisi su Liberalų ir Moderniųjų
krikščionių demokratų sąjungomis.
Šeštadienį Kaune vykusiame suvažiavime už partijų
jungimąsi balsavo 265 delegatai, 25 buvo prieš, 11 - susilaikė.
"Partija nelikviduojama, o eina reorganizavimo keliu. Tai reiškia,
kad ji nenaikinama, o paprasčiausia pereina iš vienos būsenos
į kitą. Jungdamiesi su liberalais, mes kuriame naują ir
stiprią centro dešinės politinę jėgą", -
suvažiavimo išvakarėse, o ir jo metu teigė LCS lyderis
Kęstutis Glaveckas.
Vis dėlto tokiems
partijos pirmininko samprotavimams pritaria ne visi centristai. Nuolat
susijungimui oponavęs LCS kūrėjas, Kovo 11-osios Akto signataras
Romualdas Ozolas oficialiai pareiškė partijoms susijungus
sieksiąs Centro partijos atkūrimo.
Kovo 29 d. išplatintame Lietuvos centro partijos
išsaugojimo iniciatyvinės grupės pareiškime rašoma:
"Reiškiame didžiulį apgailestavimą, kad dėl
egoistinių ir trumpalaikių politinių sumetimų naikinamos
politinės partijos, apgaudinėjamas rinkėjas. Centro
sąjungos likvidavimas pakerta trinarę Lietuvos politinę
sistemą, todėl yra nukreiptas ir prieš valstybę. Jausdami
atsakomybę už centristinių idėjų likimą Lietuvoje
ir vidurio politinių jėgų stiprinimą, pareiškiame: mes
atkuriame centro partiją ir kviečiame Centro sąjungos narius
neišsivaikščioti po rinkimams kuriamus abejotinus politinius
naujadarus. Mes sakome: centro partija yra ir bus."
Suvažiavimo metu R. Ozolas pareiškė, kad jo
vadovaujama iniciatyvinė grupė ketina surengti atkuriamąjį
Centro partijos suvažiavimą. Buvusio centristų lyderio teigimu,
partijos išsaugojimo idėją palaiko apie 500 LCS narių.
Kovo 6 d. Lietuvos centro
partijos išsaugojimo iniciatyvinės grupės skyrius buvo
įsteigtas ir Klaipėdoje. Pasak jo vadovės Ulijanos
Petraitienės, šiandien jame - 14 narių.
Nepritariančiųjų partijų jungimuisi, sakė U.
Petraitienė, galį būti ir daugiau - mat susirinkime, kuriame
buvo svarstomas šis klausimas, iš maždaug 100-o skyriaus
narių dalyvavo tik 44. Iš jų apie 20 proc. pasisakė
prieš jungimąsi. Kokia likusių per 60 skyriaus narių
nuomonė, nėra žinoma. Antra vertus, sakė U.
Petraitienė, kokių nors aktyvių veiksmų jungimosi
oponentams Klaipėdoje suburti kol kas nė nebuvo imtasi.
LCS Klaipėdos skyriaus vadovybė, pasak U.
Petraitienės, apie tokios grupės egzistavimą esanti informuota,
viskas vyksta civilizuotai, nesą jokio konflikto, jokios ryškios
takoskyros - tiktai kita nuomonė.
U. Petraitienė teigė iš principo
pritarianti partijų jungimosi idėjai. "Būčiau
sveikinusi ir mūsų partijos jungimąsi, jei tai būtų
vykę išties gražiai. Ne viskas vyko sklandžiai, ne
visų nuomonės buvo atsiklausta", - sakė U.
Petraitienė. Jos įsitikinimu, jungiantis turėjusi būti tam
tikra veiksmų seka. Pirmiausia prezidento rinkimus pralaimėjęs
K. Glaveckas turėjęs atsistatydinti iš partijos pirmininko posto
ir iš naujo kandidatuoti, t. y. tokiu būdu pasitikrinti, ar partija
juo tebepasitiki.
Anot U. Petraitienės, jai nesąs priimtinas ir
besivienijančių partijų nuolat akcentuojamas valdžios
siekis. Jos įsitikinimu, siekimas tapti valdančiąja partija
negalįs būti absoliutus tikslas - kur kas svarbiau esą
išgirsti eilinio žmogaus nuomonę, jo norus. Vis dėlto kaip
pagrindinę apsisprendimo nepalaikyti partijų jungimosi priežastį
U. Petraitienė įvardijo tai, kad kuriant naują politinį
darinį nebeliko pačios centrizmo idėjos, o tai reiškia, kad
bus išbalansuota iki šiol egzistavusi šalies politinė
sistema.
Pasak LCS Klaipėdos pirmininko Vytauto Čepo, "naivu
būtų tikėtis, kad visi centristai kaip avinų banda
eitų pamojus pirštu iš paskos. LCS iš kitų
partijų išsiskiria tuo, kad joje gausu išsilavinusių,
sugebančių, užuot paisius kokių tai autoritetų,
savarankiškai priimti sprendimus žmonių. Todėl net ir
negali būti taip, kad visi šimtu procentų subėgtų
į kitą partiją."
V. Čepo įsitikinimu, tai, kad yra
žmonių, kurie tikisi save geriau realizuosią kitoje, galbūt
labiau centristinės pakraipos politinėje partijoje, visiškai
natūralus ir sveikintinas dalykas. Nenuostabu, sakė V. Čepas,
kad tokių žmonių, tiesa, nedaug, atsirado ir Klaipėdos
skyriuje.
V. Čepo nuomone, jų apsisprendimą
šlietis prie R. Ozolo ketinamos atkurti Centro partijos greičiausiai
lėmė siekis patenkinti visiškai, pašnekovo nuomone,
natūralias asmenines ambicijas, kurių iki šiol taip ir nepavyko
realizuoti. V. Čepas drįso spėti, kad šiems
žmonėms greičiausiai jau esą pažadėti vadovaujami
postai būsimojoje partijoje, taigi jie turėsią galimybę
kopti karjeros laiptais, o tai taip pat esąs sveikintinas dalykas.
Vis dėlto V. Čepas
R. Ozolo ketinamos atkurti Centro partijos ateities perspektyvas linkęs
vertinti gan skeptiškai. Tam, pašnekovo nuomone, pakanka
atsigręžti į netolimą istoriją ir paieškoti
analogiškų pavyzdžių. Tiek atskilusios ir savas partijas
įkūrusios buvusių konservatorių grupelės, tiek R.
Dagio vadovaujami socialdemokratai "dutūkstantininkai' galų gale
atsidūrė politikos užribyje. Šiandien ne vienas jų
vėl ieško būdų sugrįžti į kadais paliktas
partijas.
Tas pats, V. Čepo nuomone, laukia ir
atskilėlių nuo LCS. "Aišku, R. Ozolas - didis filosofas, ir
mes daugiau nei dešimt metų klausėmės jo
išvedžiojimų. Jie yra protingi, bet žmonės jų
nepriima."
V. Čepo įsitikinimu,
trijų partijų susijungimas bus neabejotinai naudingas, ir visų
pirma rinkėjams - sumažės partijų, bus lengviau pasirinkti.
Susijungimas, pasak uostamiesčio centristų
vadovo, bus į naudą ir pačioms partijoms. Iki šiol
egzistavusią situaciją V. Čepas apibūdino kaip paradoksalią:
"Prieš rinkimus išsiskiriam, suskaldom rinkėjus, gaunam po
keletą mandatų Seime ar tarybose, o rinkimams pasibaigus
faktiškai susijungiam. Priartėjus kitiems rinkimams, situacija
vėl kartojasi, ir taip jau dvylika metų."
V. Čepas teigė nemanąs, kad
žmonės neigiamai įvertintų giminingų partijų
susijungimą, ir palygino šiuo metu vykstantį procesą su
žmonių tarpusavio santykiais: "Sveika visuomenė kur kas
palankiau žiūri į registruotą santuoką nei į
tuos, kurie gyvena susidėję."
Susijungs gegužės 31-ąją Kovo 22
dieną taip pat Kaune vykusiame kongrese Liberalų sąjunga jau yra
pritarusi jungimuisi su centristais ir moderniaisiais krikdemais. Į naujos
partijos pirmininko postą liberalai ketina siūlyti partijos
pirmininko pavaduotojo, Vilniaus mero Artūro Zuoko kandidatūrą.
Centristai taip pat nutarė kelti savo kandidatą
į jungtinės partijos pirmininko pareigas. Neabejojama, kad į
šį postą bus pasiūlyta partijos pirmininko K. Glavecko
kandidatūra.
Kol kas neaišku, koks bus susijungusios partijos
pavadinimas. Centro sąjunga savo suvažiavime nutarė jos
pavadinime išlaikyti žodį "centras".
Jungiamąjį trijų partijų
suvažiavimą ketinama sušaukti gegužės 31 d.