Apie
didesnius pinigus išgirdę partiečiai nežada snausti
Prabilus apie dešimtkart riebesnį partijų
finansavimą, daugybė politikų jau šiandien mėgina
iš naujo įvertinti savo galimybes politinėje kovoje.
Klaipėdoje gyvuoja apie dvylika iš Lietuvoje esančių 36
partijų. Greta populiariausiųjų, mieste veši ir tankus
politinis atžalynas. Demokratijos ūglių mieste vis daugiau.
Todėl ateityje uostamiesčio partijoms reikės ir daugiau
pinigų, kurių dabar jų nariai gauna rinkdami nario
mokesčius, aukas ir kitokiais, tik jiems patiems žinomais, keliais.
Yra ir negirdėtų
Šviežiausia, vos prieš keletą
savaičių Klaipėdoje įkurta, - partijos „Lietuvos
kelias“ grupė. Pasak
naujojo šios partijos nario Antano Skyriaus, kol kas ji vienija apie 15
narių. Dėl būstinės reikalų didelių
rūpesčių gal nebus. Kol kas susitikimai vyksta vienoje A.Skyriaus
užeigos patalpoje. Jo nuomone, valdžios ketinimas labiau
„mylėti“ partijas bus naudingas demokratijai. A.Skyrius mano,
kad vis tiek skiriant finansavimą daug kas priklausys nuo Vilniaus.
Pasak neseniai į Lietuvos socialistų
partiją įstojusio ir tapusio jos vicepirmininku bei Klaipėdos
skyriaus pirmininku Giedriaus Petružio, didinti partijų
finansavimą - normali valdžios nuostata. Iki šiol buvusi -
nenormali, esą finansavimas buvęs per menkas. „Partijos
funkcionieriai turėjo graibytis lėšų, vėliau
neaišku kam ir dėl ko už jas „atidirbinėti“, -
sakė G.Petružis. Dabar Klaipėdos skyriuje yra 60
žmonių. Nario mokestis mokamas „pagal galimybes“,
paprastai tai yra 1 procentas nuo nario pajamų per mėnesį.
Būstinę Sinagogų gatvėje partija
nuomojasi ne iš savivaldybės.
Renka ir aukas
Krikščionių
konservatorių socialinės sąjungos atstovas spaudai Albinas
Pilipauskas “Klaipėdai” sakė, kad partiją finansuoja
ne tik rėmėjai, bet svarbios yra ir partijos narių aukos. “Kas
kiek gali, tiek aukoja”, - sakė A.Pilipauskas. Jis pats
europarlamento rinkimams paaukojo 2 tūkst. litų. Sakė, kad yra
prasmė aukoti tam sąrašui, kuriame ir pats esi. Jis nemano, kad
šie pinigai - jo praradimas. Žmogus įsitikinęs, kad tai gal
net prasmingiau nei nupirkti žmonai brangių kvepalų.
Pasak šios sąjungos Klaipėdos skyriaus
pirmininko Geniaus Vyganto, Klaipėdoje aktyvių kolegų partijos
narių yra daugiau nei 30. Aukoja kas kiek gali - jis ir pats yra
paaukojęs ir dešimt, ir 12 litų. Kai sunku, kreipiasi ir į
uosto vadovus. Prieš du mėnesius sąjunga prarado oficialią
būstinę, nes pastatą Skalbėjų gatvėje nupirko. Todėl
dabar skyrius glaudžiasi vieno advokato kontoroje. “Ten mums
leidžia kartais paskambinti”, - sakė pašnekovas
Rėmėjai nelepina
Pasak Liberalų demokratų partijos koordinatoriaus Klaipėdos
apskričiai Valerijono Bernoto, Klaipėdoje yra apie 250 šios
partijos narių. Nario mokestis - 12 litų per metus. V.Bernotas
sakė, kad partija išsilaiko minimaliomis lėšomis,
rėmėjai nelepina. Tiesa, įvairiems reikalams aukoja patys
partijos nariai. Jis ir pats neseniai paaukojęs 100 litų.
V.Bernotas paaiškino, kad mokesčiai už
nuomojamos būstinės Tiltų gatvėje išlaikymą
„nesikandžioja“, tačiau norėtųsi pakeisti
langus, duris. „Tai būtų tūkstantinės sumos,
neišgalime“, - sakė V.Bernotas. Norėtųsi keisti ir
iškabą, kuri po niekdarių pokštų prarado
„prekinę išvaizdą“. Anot V.Bernoto, viena
profsąjungas vienijanti organizacija, dalyvaujanti ir R.Pakso koalicijoje
“Už tvarką ir teisingumą”, padės tą
„išvaizdos“ netekusią iškabą pakeisti.
Rolandui nesiseka
Gavusios biudžeto
lėšų, partijos turėtų kur jas dėti. Liberaldemokratų
partijai lėšų reikia ne tik pakeisti iškabą. Kilnusis
erelis Rolandas iš Lietuvos zoologijos sodo Kaune negali gyventi viename
voljere kartu su jūriniu ereliu ir kitais plėšriaisiais savo
gentainiais. R.Pakso liberaldemokratai dar neįvykdė savo
pažadų pagerinti erelio Rolando gyvenimo sąlygas. Pasak sodo
darbuotojos Rasos Mikuličienės, dabar erelis Rolandas paleistas per
du narvus - jam reikia erdvės, bet moderniame voljere ir kartu su kitais
skirtingų rūšių plėšriaisiais
paukščiais jis negali būti, reikia įrengti pertvarą. „Rūšys
tarpusavy pešasi. Ypač kai poruojasi - pavyzdžiui jūriniai
poruodamiesi gali atakuoti net žmones, sodo darbininkai yra
nukentėję“, - aiškino darbuotoja. Ji pridūrė,
kad jūrinio erelio snapas didesnis. Ir dar - neseniai krito erelio Rolando
patelė. Jis dabar vienišas. Tačiau lesa noriai.
Sodo direktoriaus pavaduotojos Virginijos
Raudeliūnienės žiniomis, liberaldemokratai neišsižada
savo ketinimų, tik vis prašo laiko, kad galėtų surinkti
pinigus. “Reikėtų gal 10, gal 12 tūkst. litų”,
- “Klaipėdai” sakė pavaduotoja. V.Bernotas sakė, kad
nieko nežino apie artimiausius kolegų ketinimus padėti ereliui. Bet
girdėjo, kad erelis vargsta ir žino pažadus jam padėti. “Kiek
žinau Rolandą Paksą - jei jau žadėjo, vadinasi, -
padarys”, - “Klaipėdai” tvirtino V.Bernotas.
Tikisi iš interneto
Nacionalinės centro
partijos (NCP) Klaipėdos skyriaus pirmininkas Alvidas Šimkus mano,
kad „Klaipėdos“ dienraščio interneto tinklapyje
aktyvuota reklaminė nuoroda apie partijos veiklą labai reikalinga. „Tokioms
kaip Uspaskicho partija gal ir nėra reikalo internete reklamuotis, vis
tiek visi apie juos žino“, - sakė A.Šimkus. Jis
įsitikinęs, kad internetinė reklama sudomins jaunimą. „Labai
sudėtinga situacija dėl lėšų”, - pripažino
A.Šimkus.
Pavasarį savivaldybė NCP Klaipėdos skyriui
pagal panaudos sutartį išnuomojo patalpas Sukilėlių
gatvėje. A.Šimkus teigė, kad partija laikosi iš aukų,
nario mokesčio. Pensininkams jis - vienas litas per mėnesį,
kitiems - 5 litai. Sakė, kad kolegoms neretai tenka priminti, jog reikia
sumokėti nario mokestį. Jis taip pat minėjo aukojęs
partijai. Kiek - neprisimena. „Tai komercinė paslaptis“, -
vėliau patikslino. Apie artimųjų požiūrį į
tokias aukas A.Šimkus negalėjo atsakyti optimistiškai. „Žmona
sako, kad be reikalo. O aš tuo reikalu tikiu“, - sakė
politikas.
Už komunalinius patarnavimus būstinei
vasarą reikia mokėti apie 70 litų. Tačiau tas patalpas
dabar reikia remontuoti - išpuvę grindys, yra kitų
rūpesčių. Esą remontas jau būtų seniai baigtas,
bet stinga lėšų. Guodžia nebent tai, kad darbus atlieka
darbininkas, anot A.Šimkaus, prijaučiantis partijai - taigi gal bus
kiek pigiau.
Daugumai partijų savivaldybė yra
išnuomojusi būstines pagal panaudos sutartį, kai reikia
mokėti tik už komunalinius patarnavimus. Savivaldybės Turto ir
privatizavimo skyriaus duomenimis erdviausią būstinę turi
Naujoji sąjunga (100,63 kv.m), ankščiausią
būstinę - nacionaldemokratai (22,18 kv.m). Dėl užmojų:
liberalcentristai, turėdami nuosavas patalpas Manto g. 12, dar iš
savivaldybės nuomojasi patalpas Vilties g. 6. Nuosavą
būstinę turi dar ir Klaipėdos socialdemokratai. Iš viso 12
partijų skyriai nuomojasi Klaipėdoje bendro 701,27 kv. m ploto
patalpas.
Visų partijų nežino
Politologo Raimundo Lopatos
nuomone, nieko bloga, kad Lietuvoje iš 36 Teisingumo ministerijoje
užregistruotų partijų aktyvių - mažiau nei
trečdalis. “Gausumas nesudaro problemos”, - sakė
R.Lopata. Jis samprotavo, jog gyvendami demokratinėje valstybėje, mes
negalime nuspręsti, kiek partijų pakanka, o kiek - per mažai. Politologo
įsitikinimu, partijų skaičių reguliuoja pats gyvenimas.
Pasiteiravus, kaip jis vertintų, pavyzdžiui, Lietuvoje registruotos
Humanistų partijos veiklą, politologas sakė, kad tikrai negali
žinoti ir nežino visų partijų. Tik pridūrė, kad
bet kuri partija, nesiekianti politinės valdžios, yra pasmerkta
žūti.
R.Lopatos nuomone, šalies valdžios atstovų
siekį partijų finansavimui jau kitąmet skirti beveik 0,1 proc.
valstybės biudžeto reikėtų vertinti palankiai. Esą tai
tokie žingsniai, kurie galiausiai padėtų skaidrumo keliu, gal
net išnyktų situacijos, kai partijose nežinia iš kur
atsiranda ir nežinia kur dingsta milijonai.
Jis mano, kad skiriant lėšas vadovaujantis tam
tikrais kriterijais, rinkėjas galėtų apsispręsti dėl
vienos ar kitos partijos palaikymo. Tačiau nesiryžo prognozuoti, kaip
ateityje formuosis Lietuvos politinė sistema, kuris dabar, jo
žodžiais yra “perėjimo” būsenoje ir nestabili. “Į
kurią pusę stabilizuosis - ar turėsime dvipartinę ar tripartinę
sistemas, ar kitokias konfigūracijas - neįmanoma pasakyti”, -
sakė R.Lopata.
Partijas registruoja Teisingumo ministerija. Jos atstovas,
nenorėjęs prisistatyti todėl, kad esą išreiškia
asmeninę, o ne oficialią nuomonę, “Klaipėdai”
sakė, kad pagal registruotų ir realiai veikiančių
partijų santykį Lietuva yra lyg koks “durnių“
kraštas.
“Greitai gal turėsime ir Kalabybiškių
ar “semečkų” gliaudymo partiją”, - samprotavo
pašnekovas. Jo teigimu, kai spiečiamasi apie lyderį, o ne apie
idėją, kyla grėsmė nuvalkioti ir pačią
idėją.
Ramunė
Šeštokienė